LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda 2 atvejais:
- Asmuo šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, už kurias PVM turi sumokėti pardavėjas.
- Asmuo įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos ES šalies valstybės narės.
Vadinasi, jei įmonė teikia paslaugas ne Lietuvoje, jai nėra prievolės registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje. Jei įmonė įsigyja paslaugas, o ne prekes iš kitų ES šalių ir perparduoda jas užsienyje, jai taip pat nėra prievolės registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje.
Pavyzdžiui, jei įmonė perka programavimo paslaugų už 1 mln. € Lenkijoje, samdo darbuotojų už 2 mln. € Lietuvoje, paskui parduoda konsultacijų ir programavimo paslaugų Švedijos ir JAV įmonėms už 5 mln. €, ji neturi registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje.
Tai nėra išimtys ar lengvatos. Tokie sandoriai nėra PVM objektas Lietuvoje. Jei tik tokius sandorius vykdanti įmonė būtų registruota PVM mokėtoja, jai atsirastų prievolė teikti daugiau ataskaitų VMI, tačiau papildomų mokėtinų mokesčių neatsirastų.
Kitoms įmonėms, kurių paslaugos yra PVM objektas Lietuvoje, galioja prievolė registruotis PVM mokėtoju. Tačiau galioja lengvata, leidžianti nesiregistruoti PVM mokėtoju iki tam tikro pajamų dydžio.
PVM lengvata labai mažoms įmonėms
Įmonėms, kurios Lietuvoje patiekia prekių ar suteikia paslaugų už mažiau kaip 45 tūkst. € per paskutinių 12 mėnesių ir kurios iš kitų ES šalių įsigyja prekių už mažiau kaip 14 tūkst. € per metus, galioja išimtis ir tokios įmonės neprivalo nei registruotis PVM mokėtoju, nei skaičiuoti bei mokėti PVM nuo pajamų.
Ši PVM registracijos lengvata galioja tik visų to paties asmens valdomų įmonių pajamoms bendrai neviršijant 45 tūkst. € ribos. Jei kontroliuojate kelias įmones, turite stebėti bendrą visų jų pajamų sumą. Viršijus šią ribą, visos įmonės turi registruotis PVM mokėtojomis.
Teikiant paslaugas Lietuvoje ne PVM mokėtojams ir turint mažiau kaip 45 tūkst. € pajamų per paskutinių 12 mėnesių yra prasminga naudotis išimtimi ir nesiregistruoti PVM mokėtoju. Taip padidiname įmonės pelną.
Pavyzdžiui: per metus įmonė samdo 1 darbuotoją už 20 tūkst. €, įsigyja paslaugų už 15 tūkst. € su PVM, parduoda paslaugų fiziniams asmenims už 45€ tūkst. €, gauna 10 tūkst. € pelno. Tokiai įmonei tapus PVM mokėtoja, atsiradusį PVM mokestį nuo pardavimų įmonė turėtų kompensuoti savo pelno sąskaita, nes pirkėjams ne PVM mokėtojams svarbi yra tik galutinė kaina, nevertinant, ji yra su ar be PVM. Todėl nuo parduotų paslaugų būtų apskaičiuota 7810€ mokėtino PVM, o nuo pirktų paslaugų būtų apskaičiuota 2603€ grąžintino PVM. Rezultate atsirastų 5207€ papildomų mokesčių ir liktų tik 4793€ pelno.
Smulkiausiems paslaugų teikėjams tapimas PVM mokėtoju sukuria papildomų mokesčių, kurių suma gali viršyti pusę dabartinio pelno.
Privaloma PVM mokėtojo registracija
Įmonės vadovas kiekvieną mėnesį privalo stebėti, ar įmonė neviršys 45 tūkst. € pajamų sumos per paskutinius 12 mėnesių ir 14 tūkst. € iš kitų ES šalių įsigytų prekių sumos šiais metais.
Pajamų apskaičiavimo periodas yra slenkantis: skaičiuojamos 12 paskutinių mėnesių, o ne ataskaitinių metų pajamos. Tačiau prekių pirkimo suma skaičiuojama tik einamaisiais metais.
Vadovas turi pastebėti, kad įmonė viršys 45 tūkst. € pajamų ribą bent 2 savaitėmis anksčiau, nei tai įvyksta. Tuomet buhalteris spės įregistruoti įmonę PVM mokėtoju.
Tipinės įmonės stebi visų savo pardavimų sumą. Mažai daliai įmonių iš tos sumos reikia atimti dalį specifinių pardavimų. Į stebėtiną 45 tūkst. € sumą neįeina:
- Pardavimai, kurie nėra PVM objektas Lietuvoje, pvz., paslaugų pardavimas užsienio įmonėms;
- Veikloje naudoto ilgalaikio turto pardavimai, pvz., įmonė pardavė gamyboje naudotas stakles;
- Nekilnojamojo turto pardavimai, „kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla“. Situacija yra panaši į veikloje naudoto ilgalaikio turto pardavimą, tačiau nekilnojamasis turtas gali būti ir nenaudotas veikloje.
Pavėluota PVM mokėtojo registracija
Jei mėnesio viduryje įmonė viršijo 45 tūkst. € pajamų ribą ir nespėjo registruotis PVM mokėtoja, iš šią ribą viršijančių pajamų reikia išskaičiuoti ir sumokėti PVM. Ribą viršijančio sandorio PVM skaičiuojamas nuo visos sandorio sumos, o ne tik pajamų ribą viršijančios dalies.
Jei apmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas, savo vykdomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai įsigijo prekių (paslaugų) iš asmens, neįregistruoto į PVM mokėtojų registrą, tačiau privalėjusio įsiregistruoti PVM mokėtoju, kuris išrašytoje sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente nuo suteiktų paslaugų (parduotų prekių) apmokestinamosios vertės išskyrė PVM, tai pirkėjas, PVM mokėtojas, turi teisę šį pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla C-438/09
Vadovaujantis ESTT sprendimu, pavėlavusi įsiregistruoti PVM mokėtoju įmonė irgi gali išskirti PVM, o jos pirkėjas gali atskaityti šį PVM iš savo mokėtino PVM.
Teoriškai, pavėlavimas registruotis PVM mokėtoju nesukelia jokių nuostolių dėl papildomų mokesčių. Tačiau praktiškai tai yra sudėtinga.
Pirmiausia, tokią tvarką nustatė teismas, o ne įstatymas. Vadinasi, mokesčių administratorius bandė tai uždrausti. Dėl to kyla rizika, kad sudėtingesniuose sandoriuose norint išskirti ar atskaityti tokį PVM, nesant PVM mokėtoju, gali kilti ginčas su VMI.
Antra, tokia PVM apskaita nėra numatyta apskaitos programose. Buhalteris turės rankiniu būdu perskaičiuoti ir registruoti operacijas. Tai didina apskaitos sąnaudas.
Trečia, toks PVM deklaruojamas ne FR0600, o FR0608 formoje. Tai yra išimtiniai atvejai, dėl kurių stipriai padidėja žmogiškųjų klaidų tikimybė.
Galiausiai, jei įmonė pražiopsojo, kad viršijo pajamų ribą, ji tikriausiai išrašė sąskaitą faktūrą be PVM ir jau išsiuntė ją klientui. Norint priskaičiuoti PVM sumą, reiktų anuliuoti šią sąskaitą faktūrą ir susitarti su klientu, kad jis priims ir apmokės kur kas didesnės sumos PVM sąskaitą faktūrą. Tai gali būti keblu.
Pavėlavusi registruotis PVM mokėtoja įmonė gali ir atskaityti pirkimo PVM, ir išskirti pardavimo PVM. Bet praktiškai ji vis tiek patiria ženklių nuostolių. Todėl svarbu registruotis PVM mokėtoju iki viršijant nustatytą ribą.
Savanoriška PVM mokėtojo registracija
Yra situacijų, kai įmonėms neapsimoka naudotis PVM lengvata. Jos savanoriškai registruojasi PVM mokėtoju anksčiau, nei pasiekia 45 tūkst. € pajamų. Tai renkasi įmonės, kurių klientai yra PVM mokėtojai ir kurių didelę dalį savikainos sudaro prekės ar paslaugos, kurias perkant sumokamas PVM.
Pavyzdžiui: per metus MB vadovui moka 2 tūkst. €, įsigyja prekių už 33 tūkst. € su PVM, parduoda prekių kitoms įmonėms už 45 tūkst. €, gauna 10 tūkst. € pelno. Tokiai įmonei tapus PVM mokėtoja, atsiradusį PVM mokestį įmonė priskaičiuotų prie pardavimo kainos, nes pirkėjams PVM mokėtojams dažniausiai nėra skirtumo, ar prie kainos yra pridedamas PVM, ar kainoje PVM yra iš viso neapskaičiuotas ir neišskirtas. Todėl prie parduotų prekių būtų priskaičiuota 9450€ mokėtino PVM, nuo pirktų prekių būtų apskaičiuota 5727€ grąžintino PVM. Rezultate atsirastų 3723€ mokesčių, bet iš klientų būtų gauta 9450€ daugiau įplaukų, todėl pelnas padidėtų suma, kuri yra lygi grąžintinam PVM, ir bendrai sudarytų 15727€.
Smulkiems prekybininkams, kurie perka prekes su PVM, tapimas PVM mokėtoju gali padidinti pelną net 50%.
Priklausomai nuo to, kas yra įmonės klientai ir kas sudaro savikainą, tapimas PVM mokėtoju gali tiek padidinti, tiek sumažinti įmonės pelną.
PVM įstatymas yra ilgas ir sudėtingas. Čia aptarti tik dažniausi labai mažų įmonių PVM apmokestinimo atvejai. Jei įmonė sudaro tokius sandorius, kuriems galioja specialios įstatyme įvardintos išimtys, jos PVM registracijos kriterijai gali skirtis.
